Šiuolaikinės medicinos srityje dirbtinis kaulas, kaip svarbi medicinos technologija, suteikė naujų vilčių daugybei pacientų. Medžiagų mokslo ir medicinos inžinerijos pagalba dirbtinis kaulas vaidina vis svarbesnį vaidmenį kaulų taisymo ir rekonstrukcijos procese. Tuo pačiu metu žmonės turi daug klausimų apie dirbtinį kaulą. Pavyzdžiui, kokioms ligoms tinka dirbtinis kaulas? Ar medžiagos, naudojamos dirbtiniam kaului sintetinti, yra kenksmingos žmogaus organizmui? Koks yra dirbtinio kaulo šalutinis poveikis? Toliau atliksime išsamią šių klausimų analizę.
Ligos, tinkamos dirbtiniams kaulų implantams
Dirbtinio kaulo implantų technologija plačiai naudojama gydant įvairias su kaulais susijusias ligas. Ortopedinių traumų srityje, kai kaulų defektus sukelia sunkūs lūžiai, dirbtinis kaulas gali būti naudojamas kaip plombinė medžiaga, skirta užpildyti trūkstamą kaulo dalį ir skatinti lūžio vietos gijimą. Pavyzdžiui, jei pacientui yra atviras skeveldrinis lūžis, kaulas yra smarkiai pažeistas, o autologinis kaulo transplantatas yra pažeistas, dirbtinis kaulas gali suteikti atramą lūžio vietai ir sukurti mikroaplinką, palankią kaulų ląstelių augimui.
Kalbant apie kaulų navikų gydymą, po naviko pašalinimo dažnai lieka didelių kaulų defektų. Dirbtinio kaulo implantacija gali padėti atkurti kaulų formą ir funkciją, išlaikyti galūnių vientisumą ir išvengti galūnių negalios, kurią sukelia kaulų retėjimas. Be to, stuburo chirurgijoje dirbtinis kaulas dažnai naudojamas juosmens slankstelių, priekinės kaklo slankstelių ir kitoms operacijoms. Jis gali būti naudojamas tarpslanksteliniam tarpui užpildyti, kauliniam suaugimui tarp slankstelių skatinti, stuburo struktūrai stabilizuoti ir skausmui bei nervų suspaudimo simptomams, kuriuos sukelia tarpslankstelinių diskų pažeidimai ir nestabilumas, malšinti. Be to, kai kuriems vyresnio amžiaus pacientams, patyrusiems osteoporozinius slankstelių suspaudimo lūžius, dirbtinis kaulas gali pagerinti slankstelių stiprumą po implantacijos, sumažinti skausmą ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę.
Sintetinių dirbtinių kaulų medžiagų sauga
Sintetinių dirbtinių kaulų medžiagų saugumas yra žmonių dėmesio centre. Šiuo metu dažniausiai naudojamos dirbtinių kaulų medžiagos daugiausia yra biokeraminės medžiagos (pvz., trikalcio fosfatas ir hidroksiapatitas), bioglasas, metalinės medžiagos (pvz., titano lydinys ir titanas) ir polimerinės medžiagos (polilaktinė rūgštis). Prieš naudojant šias medžiagas žmogaus organizmui, buvo atlikta daug eksperimentinių tyrimų ir griežtai kliniškai patikrinta.
Biokeraminės medžiagos pasižymi geru biologiniu suderinamumu ir osteolaidumu. Jų cheminė sudėtis panaši į neorganinius žmogaus kaulų komponentus. Jos gali padėti kaulų ląstelėms augti ir diferencijuotis medžiagos paviršiuje ir palaipsniui susilieti su žmogaus kūnu. Paprastai jos nesukelia akivaizdžių imuninio atmetimo reakcijų. Biostiklas taip pat pasižymi puikiu biologiniu aktyvumu ir gali sudaryti stiprų cheminį ryšį su kauliniu audiniu, skatindamas kaulinio audinio atstatymą ir regeneraciją. Titano lydiniai ir titanas pasižymi dideliu stiprumu, atsparumu korozijai ir geru biologiniu suderinamumu. Jie plačiai naudojami dirbtiniuose sąnariuose ir kaulų fiksavimo įtaisuose. Ilgalaikiai klinikinio taikymo duomenys taip pat rodo, kad jie yra itin saugūs. Skaidomos polimerinės medžiagos organizme gali palaipsniui skilti į nekenksmingas mažas molekules, jas metabolizuoti ir pašalinti iš žmogaus organizmo, išvengiant antrinės chirurgijos rizikos. Tačiau, nors šios medžiagos paprastai yra saugios, kai kurie pacientai gali būti alergiški tam tikriems ingredientams arba patirti kitų nepageidaujamų reakcijų dėl individualių skirtumų.
Dirbtinio kaulo šalutinis poveikis
Nors dirbtinis kaulas daugeliu atvejų gali veiksmingai skatinti kaulo atsistatymą, gali pasireikšti tam tikras šalutinis poveikis. Pati implantavimo operacija turi tam tikrą riziką, pavyzdžiui, infekciją ir kraujavimą. Jei po operacijos žaizda netinkamai gydoma, bakterijos gali patekti į chirurginę vietą ir sukelti infekciją, galiausiai sukeldamos vietinį paraudimą, patinimą, skausmą ir karščiavimą. Sunkiais atvejais tai gali paveikti dirbtinio kaulo gijimą ir netgi pareikalauti jį pašalinti žaizdų gijimui. Be to, po dirbtinio kaulo implantavimo kai kuriems pacientams gali pasireikšti vietinis skausmas ir patinimas, kuris gali būti susijęs su organizmo streso reakcija po medžiagos implantavimo ir aplinkinių audinių adaptaciniais pokyčiais. Paprastai skausmas laikui bėgant palaipsniui mažėja, tačiau kai kuriems pacientams skausmas trunka ilgiau ir veikia jų kasdienį gyvenimą.
Be to, dirbtiniams kaulams susijungti su žmogaus kaulais reikia tam tikro laiko. Jei gijimo proceso metu juos veikia išorinės jėgos arba per didelis aktyvumas, dirbtiniai kaulai gali pasislinkti arba atsilaisvinti, o tai turi įtakos atstatymo efektui, todėl norint juos pakoreguoti arba vėl pritvirtinti, reikės operacijos. Be to, dirbtinių kaulų, pagamintų iš skaidžių medžiagų, irimo greitis ir irimo produktų metabolizmo procesas skiriasi individualiai. Jei jie suyra per greitai, jie gali neužtikrinti pakankamai laiko kaulų atsistatymui. Jei irimo produktai negali būti laiku pašalinti iš organizmo, jie kaupsis vietoje, o tai gali sukelti uždegimines reakcijas ir paveikti audinių atsistatymą.
IApskritai dirbtinis kaulas yra veiksmingas daugelio pacientų, sergančių kaulų ligomis, gydymo būdas. Tinkamai naudojamas, jis gali žymiai pagerinti pacientų gyvenimo kokybę. Nors dirbtiniams kaulams sintetinti naudojamos medžiagos paprastai yra saugios, yra tam tikrų pavojų ir šalutinių poveikių. Tobulėjant mokslui ir technologijoms, tikimasi, kad ateityje dirbtinio kaulo medžiagos ir technologijos bus tobulesnės, o tai gali suteikti pacientams geresnę gydymo patirtį ir idealesnį gydymo poveikį.
Įrašo laikas: 2025 m. liepos 4 d.
