Delnakaulio pirštikaulio lūžiai yra dažni lūžiai, pasitaikantys patyrus rankos traumas – jie sudaro apie 1/4 visų rankos traumą patyrusių pacientų. Dėl subtilios ir sudėtingos rankos struktūros bei trapios judėjimo funkcijos, rankos lūžių gydymo svarba ir techniniai aspektai yra daug sudėtingesni nei kitų ilgųjų kaulų lūžių gydymas. Lūžio stabilumo užtikrinimas po redukcijos yra raktas į sėkmingą delnakaulio pirštikaulio lūžių gydymą. Norint atkurti rankos funkciją, lūžiams dažnai reikalinga tinkama fiksacija. Anksčiau dažnai buvo naudojama išorinė gipso fiksacija arba vidinė fiksacija Kiršnerio viela, tačiau tai dažnai nėra palanku ankstyvam pooperaciniam sąnarių reabilitacijos mokymui dėl netikslios fiksacijos ar ilgo fiksavimo laiko, kuris turi didesnę įtaką pirštų sąnario funkcijos atsigavimui ir sukelia tam tikrų sunkumų rankos funkcinei reabilitacijai. Šiuolaikiniuose gydymo metoduose vis dažniau naudojama stipresnė vidinė fiksacija, pavyzdžiui, mikroplokštelių varžtinė fiksacija.
Aš.Kokie yra gydymo principai?
Rankos metakarpinių ir falanginių lūžių gydymo principai: anatominė repozicija, lengva ir tvirta fiksacija, ankstyva veikla ir funkcinis treniravimas. Rankos intrasąnarinių ir perisąnarinių lūžių gydymo principai yra tokie patys kaip ir kitų intrasąnarinių lūžių atveju, kuriais taip pat siekiama atkurti sąnario paviršiaus anatomiją ir ankstyvą funkcinę veiklą. Gydant plaštakos metakarpinius ir falanginius lūžius, reikia stengtis pasiekti anatominę repoziciją, vengti rotacijos, šoninio kampavimo ar kampinio poslinkio >10° delno nugarinės pusės atžvilgiu. Jei metakarpinio falango lūžio galas pasisuka arba pasislenka kampu į šoną, tai pakeis įprasto piršto lenkimo ir tiesimo judesio trajektoriją, todėl lenkimo metu jis pasislinks arba nukris kartu su gretimu pirštu, o tai turės įtakos piršto funkcijos tikslumui; O kai kampinis poslinkis į delno nugarinę pusę yra >10°, suyra lygus kaulo ir sausgyslės sąlyčio paviršius, padidėja sausgyslės lenkimo ir tiesimo pasipriešinimas bei judesių amplitudė ir atsiranda lėtinis sausgyslės pažeidimas, sukeliantis sausgyslės plyšimo riziką.
II.Kokias medžiagas galima pasirinkti metakarpiniams lūžiams gydyti?
Yra daug vidinės fiksacijos medžiagų metakarpiniams lūžiams gydyti, tokių kaip Kiršnerio vielos, varžtai, plokštelės ir išoriniai fiksatoriai, tarp kurių dažniausiai naudojamos Kiršnerio vielos ir mikroplokštelės. Metakarpiniams lūžiams gydyti mikroplokštelių vidinė fiksacija turi akivaizdžių pranašumų, palyginti su Kiršnerio vielos fiksacija, ir gali būti naudojama pirmiausia; proksimalinių falangų lūžiams gydyti mikroplokštelės paprastai yra pranašesnės, tačiau kai sunku įstatyti varžtus proksimalinių falangų distalinio segmento ir galvos lūžiams gydyti, reikia naudoti kryžminę Kiršnerio vielos vidinę fiksaciją, kuri labiau skatina pažeisto piršto funkcijos atkūrimą; Kiršnerio vielos turėtų būti naudojamos pirmiausia gydant vidurinių falangų lūžius.
- Kiršnerio viela:Kiršnerio vielos vidinė fiksacija klinikinėje praktikoje naudojama jau daugiau nei 70 metų ir visada buvo dažniausiai naudojama vidinės fiksacijos medžiaga metakarpiniams ir falanginiams lūžiams gydyti. Ją lengva naudoti, ji ekonomiška ir praktiška, be to, tai klasikiškiausias vidinės fiksacijos metodas. Kaip dažniausiai naudojama vidinė fiksacija plaštakos lūžiams gydyti, ji vis dar plačiai naudojama. Kiršnerio vielos vidinės fiksacijos privalumai: ① Lengva naudoti ir labai lanksti naudoti; ② Mažiau minkštųjų audinių pažeidžiama, mažesnis poveikis lūžio galo kraujotakai, mažesnė chirurginė trauma ir palankesnė lūžių gijimui; ③ Lengva antrą kartą išimti adatą; ④ Maža kaina ir platus pritaikymo spektras, tinka daugumai plaštakos lūžių (pvz., sąnarinių lūžių, sunkių skeveldrinių lūžių ir distalinių falanginių lūžių).
2. Metakarpofalangealinės mikroplokštelėsStipri vidinė plaštakos lūžių fiksacija yra ankstyvo funkcinio treniravimo pagrindas ir būtina sąlyga gerai plaštakos funkcijai atkurti. AO vidinės fiksacijos technologija reikalauja, kad lūžių galai būtų tiksliai išdėstyti pagal anatominę struktūrą ir kad lūžių galai būtų stabilūs funkcinėmis sąlygomis, tai paprastai vadinama stipria fiksacija, kad būtų galima anksti aktyviai judėti. AO taip pat pabrėžia minimaliai invazines chirurgines operacijas, daugiausia dėmesio skiriant kraujotakos apsaugai. Mikroplokštelių vidinė fiksacija plaštakos lūžiams gydyti gali duoti patenkinamų rezultatų, atsižvelgiant į stiprumą, lūžių galų stabilumą ir slėgį tarp lūžių galų. Manoma, kad mikrotitano plokštelių veiksmingumas yra žymiai geresnis nei Kiršnerio vielų. Be to, kadangi lūžių gijimo laikas po fiksacijos mikrotitano plokštelėmis yra žymiai trumpesnis nei kitų fiksavimo metodų, pacientams naudinga anksti grįžti prie normalaus gyvenimo.
(1) Kokie yra mikroplokštelių vidinės fiksacijos privalumai?
① Palyginti su Kiršnerio vielomis, mikroplokštelių sraigtų medžiagos yra geriau suderinamos su audiniais ir geriau reaguoja į audinius; ② Plokštelės ir varžto fiksavimo sistemos stabilumas ir slėgis lūžio gale priartina lūžį prie anatominės redukcijos, saugesnę fiksaciją ir skatina lūžio gijimą; ③ Po mikroplokštelių fiksacijos paprastai leidžiama atlikti ankstyvą funkcinį pratimą, kuris padeda atkurti rankos funkciją.
(2) Koks yra mikroplokštelių chirurginis metodas?
Operacija paprastai atliekama taikant peties rezginio blokadinę nejautrą, dažniausiai reikalingas pneumatinis turniketas. Atliekamas delnakaulinių pirštakaulių nugarinis pjūvis, perpjaunama pirštų nugarinė aponeurozė arba įvedamas tarpkaulinis raumuo ir delnakaulis, kad būtų atidengti delnakaulinių arba falangkaulių lūžio galai, nulupiamas antkaulis, o lūžis sumažinamas tiesiogiai matant. Tiesios plokštelės tinka skersiniams vidurinio segmento lūžiams ir trumpiems įstrižiniams lūžiams, T formos plokštelės tinka delnakaulinių ir falangkaulių pamato fiksavimui, o T arba 120° ir 150° L formos plokštelės tinka ilgiems įstrižiniams ir skeveldriniams lūžiams fiksuoti. Plokštelė paprastai dedama ant kaulo nugarinės pusės, kad būtų išvengta sausgyslių slydimo ir ilgalaikio dilimo, o tai palanku ankstyvam funkciniam treniravimui. Lūžio abiem galams pritvirtinti reikia naudoti bent du varžtus, kitaip stabilumas bus prastas, todėl norint pasiekti stabilią fiksaciją, reikalingos Kiršnerio vielos arba varžtai už plokštelės ribų.
3. Mini varžtaiMini varžtai pasižymi panašiu stabilumu kaip ir plieninės plokštės fiksuojant spiralinius arba ilgus įstrižinius lūžius, tačiau minkštųjų audinių ir antkaulio išplėšimo diapazonas yra mažesnis nei plieninių plokščių fiksavimo, o tai padeda apsaugoti kraujotaką ir atitinka minimaliai invazinės operacijos koncepciją. Nors yra T tipo ir L tipo plokštės beveik sąnariniams lūžiams, sąnario funkcijos atsigavimas po pooperacinio stebėjimo yra prastesnis nei diafizinių lūžių atveju. Mini varžtai taip pat turi tam tikrų pranašumų fiksuojant sąnarinius ir sąnarinius lūžius. Į kortikalinį kaulą įsukti varžtai gali atlaikyti didelę apkrovą, todėl fiksacija yra tvirta, o lūžio galus galima suspausti, kad lūžio paviršius glaudžiai liestųsi, sutrumpėtų lūžio gijimo laikas ir būtų lengviau gyti, kaip parodyta 4-18 paveiksle. Mini varžtų vidinė plaštakos lūžių fiksacija daugiausia naudojama įstrižiniams arba spiraliniams diafiziniams lūžiams ir didesnių kaulų blokų sąnariniams avulsijos lūžiams. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad naudojant vien mini varžtus įstrižiniams arba spiraliniams plaštakos diafizės kaulo lūžiams taisyti, lūžio linijos ilgis turi būti bent dvigubai didesnis už diafizės kaulo skersmenį, o tvirtinant sąnaryje avulsuotus lūžio blokus, kaulo bloko plotis turi būti bent 3 kartus didesnis už sriegio skersmenį.
4. Mikro išorinis fiksatorius:Susmulkintus delnakaulio pirštikaulio lūžius kartais sunku anatomiškai sutrumpinti arba jų negalima tvirtai fiksuoti iš vidaus net ir po chirurginio pjūvio dėl kaulinės atramos sunaikinimo. Išorinis fiksatorius gali atkurti ir išlaikyti susmulkinto lūžio ilgį tempimo metu, atlikdamas santykinės fiksacijos vaidmenį. Įvairūs delnakaulio pirštikaulio išoriniai fiksatoriai dedami skirtingose pozicijose: 1-as ir 2-as delnakaulio pirštikauliai dedami į nugarinę stipinkaulio pusę, 4-as ir 5-as delnakaulio pirštikauliai – į nugarinę alkūnkaulio pusę, o 3-ias delnakaulio pirštikaulis – į nugarinę stipinkaulio arba užnugarinę alkūnkaulio pusę, atsižvelgiant į situaciją. Atkreipkite dėmesį į adatos dūrio tašką, kad išvengtumėte sausgyslių pažeidimų. Uždarus lūžius galima sutrumpinti rentgeno nuotraukomis. Kai sutrumpinimas nėra idealus, galima atlikti nedidelį pjūvį, kuris padėtų sutrumpinti.
Kokie išorinių fiksatorių privalumai?
① Paprastas valdymas, galima reguliuoti įvairius lūžių galų poslinkius; ② Gali efektyviai sumažinti ir ištaisyti sąnarinius metakarpofalangealinių kaulų lūžius nepažeidžiant sąnario paviršiaus, ir gali atitraukti sąnario paviršių, kad būtų išvengta sąnario kapsulės ir šoninio raiščio kontraktūros; ③ Kai smugelintų lūžių anatomiškai negalima sumažinti, juos galima derinti su ribota vidine fiksacija, o išorinis fiksatorius gali iš dalies sumažinti ir išlaikyti jėgos liniją; ④ Leidžia anksti atlikti pažeisto piršto funkcinius pratimus nefiksuotame sąnaryje, siekiant išvengti sąnario sustingimo ir osteoporozės; ⑤ Gali efektyviai ištaisyti plaštakos lūžius, nepaveikdamas pooperacinio pažeistos rankos žaizdos gydymo.
Įrašo laikas: 2024 m. gruodžio 21 d.
