Chirurginio paciento ir vietos klaidos yra rimtos ir jų galima išvengti. Jungtinės sveikatos priežiūros organizacijų akreditavimo komisijos duomenimis, tokios klaidos gali būti padarytos iki 41 % ortopedinių/vaikų operacijų. Atliekant stuburo operaciją, operacijos vietos klaida įvyksta, kai slankstelio segmentas arba lateralizacija yra neteisingi. Be to, kad nepavyksta pašalinti paciento simptomų ir patologijos, segmentinės klaidos gali sukelti naujų medicininių problemų, tokių kaip pagreitėjusi disko degeneracija arba stuburo nestabilumas kitu atveju besimptomiuose ar normaliuose segmentuose.
Taip pat yra teisinių problemų, susijusių su segmentinėmis stuburo chirurgijos klaidomis, o visuomenė, vyriausybinės agentūros, ligoninės ir chirurgų draugijos tokioms klaidoms visiškai netoleruoja. Daugelis stuburo operacijų, tokių kaip diskektomija, suliejimas, laminektomijos dekompresija ir kifoplastika, atliekamos taikant užpakalinį metodą, todėl svarbu tinkamai nustatyti padėtį. Nepaisant dabartinės vaizdo gavimo technologijos, vis dar pasitaiko segmentinių klaidų, kurių dažnis svyruoja nuo 0,032% iki 15% literatūroje. Nėra išvados, kuris lokalizacijos metodas yra tiksliausias.
Sinajaus kalno medicinos mokyklos (JAV) Ortopedinės chirurgijos skyriaus mokslininkai atliko internetinį anketinį tyrimą, kuriame teigiama, kad didžioji dauguma stuburo chirurgų naudoja tik kelis lokalizacijos metodus ir kad įprastų klaidų priežasčių išaiškinimas gali būti veiksmingas chirurginių segmentinių klaidų mažinimas – straipsnyje, paskelbtame 2014 m. gegužę Spine J. Tyrimas atliktas naudojant el. paštu išsiųstą klausimyną. Tyrimas buvo atliktas naudojant elektroniniu paštu atsiųstą nuorodą į klausimyną, išsiųstą Šiaurės Amerikos stuburo draugijos nariams (įskaitant ortopedus ir neurochirurgus). Anketa buvo išsiųsta tik vieną kartą, kaip rekomendavo Šiaurės Amerikos stuburo draugija. Iš viso ją gavo 2338 gydytojai, nuorodą atidarė 532, o anketą užpildė 173 (atsakymų rodiklis 7,4 proc.). 72 procentai baigusiųjų buvo ortopedijos chirurgai, 28 % – neurochirurgai, o 73 % – besimokantys stuburo gydytojai.
Klausimyną iš viso sudarė 8 klausimai (1 pav.), apimantys dažniausiai naudojamus lokalizacijos metodus (tiek anatominius orientyrus, tiek vaizdinę lokalizaciją), chirurginių segmentinių klaidų dažnį, lokalizacijos metodų ir segmentinių klaidų ryšį. Klausimynas nebuvo bandomas arba patvirtintas. Klausimynas leidžia pasirinkti kelis atsakymus.
1 pav. Aštuoni klausimyno klausimai. Rezultatai parodė, kad atliekant užpakalinės krūtinės ląstos ir juosmeninės stuburo dalies operacijas dažniausiai naudojamas intraoperacinė fluoroskopija (atitinkamai 89 proc. ir 86 proc.), po to – rentgenogramos (atitinkamai 54 proc. ir 58 proc.). 76 gydytojai pasirinko abiejų lokalizacijos metodų derinį. Krūtinės ląstos ir juosmeninės stuburo dalies chirurgijoje dažniausiai naudojami anatominiai orientyrai buvo stuburo ataugai ir atitinkami koteliai (67 proc. ir 59 proc.), po to – stuburo ataugai (49 proc. ir 52 proc.) (2 pav.). 68 % gydytojų pripažino, kad savo praktikoje padarė segmentinės lokalizacijos klaidų, kai kurios iš jų buvo ištaisytos intraoperatyviai (3 pav.).
2 pav. Naudoti vaizdo gavimo ir anatominių orientyrų lokalizavimo metodai.
3 pav. Gydytojas ir operacinė chirurginio segmento klaidų korekcija.
Dėl lokalizacijos klaidų 56% šių gydytojų naudojo rentgenogramas prieš operaciją, o 44% – intraoperacinę fluoroskopiją. Įprastos priešoperacinių padėties nustatymo klaidų priežastys buvo žinomo atskaitos taško vizualizavimas (pvz., kryžmens stuburas nebuvo įtrauktas į MRT), anatominiai pokyčiai (juosmens slanksteliai arba 13 šaknų šonkauliai) ir segmentinės dviprasmybės dėl paciento fizinės būklės. būklė (neoptimalus rentgeno vaizdas). Dažniausios intraoperacinės padėties nustatymo klaidų priežastys yra netinkamas bendravimas su fluoroskopuotoju, padėties keitimo nesėkmė po padėties nustatymo (pozicijos nustatymo adatos judėjimas po fluoroskopijos) ir neteisingi atskaitos taškai pozicionavimo metu (juosmens 3/4 nuo šonkaulių žemyn) (4 pav.).
4 pav. Priešoperacinių ir intraoperacinių lokalizacijos klaidų priežastys.
Aukščiau pateikti rezultatai rodo, kad nors lokalizacijos metodų yra daug, didžioji dauguma chirurgų taiko tik keletą iš jų. Nors chirurginės segmentinės klaidos yra retos, idealiu atveju jų nėra. Nėra standartinio būdo šioms klaidoms pašalinti; tačiau skiriant laiko padėties nustatymui ir įprastų padėties nustatymo klaidų priežasčių nustatymas gali padėti sumažinti chirurginių segmentinių stuburo krūtinės ląstos paklaidų dažnį.
Paskelbimo laikas: 2024-07-24
