Vidinės čiurnos lūžiai dažnai reikalauja pjūvio redukcijos ir vidinės fiksacijos, naudojant vien tik varžtus arba plokštelių ir varžtų derinį.
Tradiciškai lūžis laikinai fiksuojamas Kiršnerio kaiščiu, o po to fiksuojamas pussriegiu akytosios medžiagos įtempimo varžtu, kurį taip pat galima derinti su įtempimo juosta. Kai kurie mokslininkai vidurinio čiurnos pussriegio įtempimo varžtais gydo pilno sriegio varžtus, ir jų veiksmingumas yra geresnis nei tradicinių pussriegių akytosios medžiagos įtempimo varžtų. Tačiau pilno sriegio varžtų ilgis yra 45 mm, jie tvirtinami metafizėje, todėl dauguma pacientų jaučia skausmą vidurinio čiurnos srityje dėl vidinės fiksacijos išsikišimo.
Dr. Barnesas iš JAV Sent Luiso universitetinės ligoninės Ortopedinės traumatologijos skyriaus mano, kad begalviai suspaudimo varžtai gali tvirtai pritvirtinti vidinius čiurnos lūžius prie kaulo paviršiaus, sumažinti išsikišusios vidinės fiksacijos sukeltą diskomfortą ir skatinti lūžių gijimą. Todėl dr. Barnesas atliko tyrimą apie begalvių suspaudimo varžtų veiksmingumą gydant vidinius čiurnos lūžius, kuris neseniai buvo paskelbtas žurnale „Injury“.
Tyrime dalyvavo 44 pacientai (vidutinis amžius 45 metai, 18–80 metų), kurie 2005–2011 m. Šv. Luiso universitetinėje ligoninėje buvo gydomi dėl vidinių čiurnos lūžių begalviais suspaudimo varžtais. Po operacijos pacientai buvo imobilizuojami įtvarais, gipso įtvarais arba breketais, kol buvo gauti vaizdiniai lūžio gijimo požymiai, prieš pradedant vaikščioti, neatsižvelgiant į paciento svorį.
Dauguma lūžių įvyko dėl kritimų stovint, o likusieji – dėl motociklų avarijų ar sporto ir pan. (1 lentelė). Dvidešimt trims iš jų buvo dvigubi čiurnos lūžiai, 14 – trigubi čiurnos lūžiai, o likusiems 7 – vieno čiurnos lūžiai (1a pav.). Operacijos metu 10 pacientų dėl vidurinio čiurnos lūžių buvo gydyta vienu begalviu suspaudimo varžtu, o likusiems 34 pacientams buvo panaudoti du begalviai suspaudimo varžtai (1b pav.).
1 lentelė: Sužalojimo mechanizmas
1a pav.: Vieno čiurnos lūžis; 1b pav.: Vieno čiurnos lūžis, gydytas 2 begalviais suspaudimo varžtais.
Vidutiniškai po 35 savaičių (12–208 savaičių) visiems pacientams buvo gauti vaizdiniai lūžių gijimo įrodymai. Nė vienam pacientui nereikėjo išimti varžto dėl varžto išsikišimo, ir tik vienam pacientui reikėjo pašalinti varžtą dėl priešoperacinės MRSA infekcijos apatinėje galūnėje ir pooperacinio celiulito. Be to, 10 pacientų jautė nedidelį diskomfortą palpuojant vidinę čiurnos pusę.
Todėl autoriai padarė išvadą, kad vidinių čiurnos lūžių gydymas begalviais suspaudimo varžtais lėmė didesnį lūžių gijimo greitį, geresnį čiurnos funkcijos atsistatymą ir mažesnį pooperacinį skausmą.
Įrašo laikas: 2024 m. balandžio 15 d.
